Metų pabaiga, ir vėl nauja pradžia

Advento dovanos

... We will receive a thousand Miracles, and then receive a thousand more, but we will only recognize what we receive, until we give...

Dovanos, kurias mes gauname, yra dovana ir mūsų aplinkai, artimiesiems. Kiekviena mano ar tavo gera mintis ir pokytis, atneša teigiamų pokyčių daugeliui.

Pasidalinus, gerumo tik padaugėja. Labai paprasta magija 💌

(tai viena iš mano kasdienių ryto meditacijų)

#Advent is for #giving

Jaukus, švelnus ir lėtas,

toks man tikrasis Adventas 🌲

Pyragai, pasakos, šildančios arbatos,

jaukumu kvepiantys namai 🪔

Nuostabus metas
tiesiog b ū t i ir pasimėgauti.
🔸
Prisijaukinti žiemą ir jos lėtesnį ritmą,
daugiau ilsėtis ir ilgiau miegoti
(tam dar turėsim laiko visą žiemą:)
🔸
Pasisemti įkvėpimo iš apsnigtos, miegančios gamtos.
🔸
Sušildyti save jaukiais namų ritualais,
pasilepinti naminiu, gardžiu maistu.
🔸
Gal parašyti tikrą laišką sau ar pasiilgtam draugui 💌

#magic #time #advent

Laikas aplink Kalėdas,

apie ką jis kalba?

Trumpiausių dienų ir ilgiausios tamsos apsupta turiu daug laiko refleksijoms, ryto meditacijoms.. Gilūs žiemos vandenys kviečia gilyn į save, į savo esmę.

Trumpiausios metuose dienos,
su maximum Yin energijos ir tamsos.
Visiškai normalu, neturėti jokios nuotaikos ar energijos nuversti kalnus.

Bet ir toks laikas turi savo dovanas, kai tiesiog priimame gamtos energiją, kokia ji yra ir gyvename pagal ją, nesistengiame plaukti prieš srovę.
Neeikvojame, o saugome, gerai pamaitiname savo energiją.

Pagal Qigong, žiemos gyvūnas yra meška, sau ramiai ir šiltai miega ir kaupia jėgas, nebando būti ereliu:)

Man šios dienos panašios, toks fainas vaizdinys atėjo,
kai baseine atsisėdi ant dugno (labai smagus jausmas), pabūni kiek gali ir tada atsispiri, ir taip smagiai iškyli į paviršių ⬆️ o ten, šviesu gražu saulėta 🌞

Kaip gera, kad dar truputį ir dienos vėl pradės ilgėti, man tai geriausia Kalėdų dovana✨

#winterSolstice #shortestday #waterelement #tolivebynature

Ar daug žmogui reikia?

Gyvenimu skųstis tikrai negaliu.

Mane daug kas myli, aš daug ką myliu.

Turiu aš kam ranką širdingai paspaust,

Turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust.

Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės,

Tik vandenio tyro, tik savo kertės.

Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek šilumos.

Ir tai – tik todėl, kad nejaustum žiemos.

Ar daug žmogui reikia? Žolės po medžiu.

Žvaigždelės vienos tarp daugybės žvaigždžių.

Beribėje jūroje reikia bangos,

Užtykštančios tau ant krūtinės nuogos.

Ar daug žmogui reikia? Padangės taikios,

Kurioj ne bombonešiai – paukščiai lekios.

Tarp daugelio žemės vingiuotų kelių – Vienintelio kelio. Nereikia kelių…

Kad žemę mylėtum, nekeiktum dangaus,

Dar reikia – nors vieno – bičiulio brangaus.

Ar daug žmogui reikia?

Aš galvą suku… Ir maža, ir daug…

Atsakyti sunku...

/ Algimantas Baltakis /

Labai dėkinga už šį eilėraštį mielai merginai Tomai, kurį ji man atsiuntė po apsilankymo.

Nuostabios eilės metams užbaigti, ir naujiems pradėti.

Linkiu jaukių švenčių 💖🎄☃ Inesa